PRIEŠ MIRTĮ NORISI ŠVELNAUS

    Nežinau, kodėl paėmiau šią Parulskio knygą į rankas, nes šiaip man jis nėra tas, kurį suskaityčiau iki paskutinio žodžio, ir dar su malonumu. Taip, yra tekstų, kuriuos cituoju ir rekomenduoju perskaityt kitiems, o yra ir tokių, kurie visiškai atsmestini. Lygiai kaip ir šioj knygoj. 
    Visoj esė rinktinėj yra apie 60 tekstų, iš jų maždaug 15 neskaičiau (noveliškojo tipo, nes tokie man ne itin), kokie 30 buvo neblogi, o likusieji tikrai geri. Atrodo, kad jis nori išsikalbėti "lyg prieš mirtį", nes temos varijuoja nuo sekso iki mirties, nuo moters kojų iki Dievo (pastarieji tekstai man ir buvo labiausiai ne prie širdies). Žinoma, čia niekur nedingsta ir parulskiška ironija, kandumas, juodasis humoras, bet kartais esė pabaigos būdavo tokios pompastiškos ir deklaratyvios, kad net susijuokdavau (arba aš ironijos nesupratau).
   Man labai didelis malonumas tekstus skaityti vartant lapus rankomis, tačiau perskaičiau ir nusprendžiau, kad jie tinkamesni (ne visi!) "Lietuvos rytui", blog'ui, ar "balsui.lt". Labai tiko skaityti darbe.

     
    Nepeikiu, bet man knyga yra kažkas TOKIO, o jei ir aš sudėčiau savo blog'inius ir bang'inius pamąstymus į kokią knygiūkštę? Gal ir mano kas pirktų? Žinoma, be paveiksliukų. Ne, tada nepirktų. Gal tada tas Parulskis ir nieko, juk perka :) Kita vertus, čia labai daug tiesų, nevelkamų į jokias metaforas. Ir koks gražus viršelis! 

  
    Jei ryšitės - rekomenduoju "Politikams", "Ideologijos", "Dievas", "Liebe Rose", "Mieloji, aš padidinau tavo krūtis", "Nuodėmės", "Originalus lietuviškas kankinimo įrenginys".