MIEGANČIŲ DRUGELIŲ TVIRTOVĖ
Nors ir buvo apėmusi filologinė neturėjimo ką skaityti panika, o ant stalo gulėjo ši Jurgos Ivanauskaitės knyga, delsiau tris dienas, kol paėmiau ją į rankas. Esu skaičiusi šį romaną gal prieš penketą metų, kai Ivanauskaitės kūryba buvo labai laiku ir labai vietoj. Suskaičiau kiekvieną knygą su didžiausiu malonumu, vėl pirkau kitą, vėl skaičiau ir jaučiau, kad tai autorė, kuri mane, galima sakyti, augina. Ne kiek kaip žmogų, bet kiek kaip kažką rašančiąją. Net R kažkada sakė, kad "labai ivanauskaitiška".
Gal dėl to bijojau akistatos su šia knyga kaip kartais bijoma susitikt su vaikystės geriausia drauge ir suvokt, kad nebėra apie ką kalbėti. Deja, taip ir buvo. Nors šį romaną pamenu kaip vieną iš autorės prasčiausių, tačiau nežinau, kiek laiko dar nedrįsiu paimt iš lentynos kurią nors kitą jos knygą. Kažkaip net gaila.
Kas nepatiko? Visų pirma, dėl visko panikuojanti pasakotoja - pagrindinė veikėja. Kiekviena pastraipa taip stipriai persmelkta pasaulio pabaigos baime, metafiziniais pasaulio ir savęs permąstymais bei panika, kad tai atrodo taip dirbtinai, jog net norėdama nepatikėjau pasakotojos pozicija. Pažiūrėkit :)
Negana to, beprotiškai erzino absurdiški palyginimai ir metaforos. Iš šitų net juokiausi.
O kas patiko? Mąstau, mąstau ir nesumąstau. Nebent šios:
OHO, kokia Ivanauskaitės kūbybos kolekcija ;)) aš vis brandinuosi, brandinuosi skaitymui, bet.. Vieno, apart Pakalnučių metų ir Mėnulio vaikų perskaityti nebesugebu :)
AtsakytiPanaikintiAš kaži ar kada paimsiu į rankas kurią nors iš jos knygų... Netraukia ir tiek. Tokia net savotiškai atstumianti autorė (užteko kelių ištarukų per ŠLLT :) ).
AtsakytiPanaikintiDabar ir aš nežinau, ar rekomenduočiau skaityt. "Viršvalandžius" ir "Mėnulio vaikus" nebent.
AtsakytiPanaikintiNuostabi rašytoja buvo Ivanauskaitė ir visai ne absurdiški palyginimai, čia toks sumanymas. Beje nieko keisto, kad antrą kartą skaitoma knyga nebedaro įspūdžio, o šiaip ji tikrai nėra prasčiausia iš kūrybos
AtsakytiPanaikintiVisada pabrėžiu, kad tokios knygų apžvalgos yra LABAI SUBJEKTYVIOS, tad kas vienam nuostabu, kitam gali būti absurdiška. Ir atvirkščiai :)
AtsakytiPanaikinti