ŠIMTAS METŲ VIENATVĖS

            Prisiskaičiau daugybę atsiliepimų apie šį Markeso romaną, bet aš nepasakysiu nieko, nes... nepatiko. Puslapius ne su didžiausiu malonumu perskaičiau iki tradicinio antspaudėlio - 17 puslapio ir viskas. Visiškai neįtraukė nei siužetas, nei rašymo stilius (trečiuoju asmeniu), todėl nieko geriau ir nesakysiu. Už tai labai gražus viršelis ir pavadinimas :D Ne, ne, aš nesprendžiu apie knygą iš jos viršelio.


                              YOKO MEILĖ DŽONUI

                Kai perskaičiau pirmąją romano pastraipą - suintrigavo. 

        Net liūdnoka pasidarė, kad plonytė knyga (vos 157 psl.), bet ties 100 pagalvojau, kad "kaip gerai, jog tokia plona" :D Knyga sudaryta gan įdomiai: pradžioje ir pabaigoje (19 psl.) kalbama iš dabarties perspektyvos - vyrukas Markas Čepmenas tvirtina, kad jį pagrobė aukštesnes jėgas valdantys asmenys ir liepė pasiversti slaptuoju agentu - bitlo Džono Lenono antrininku, prieš tai nužudant tikrąjį (fantastika man nelabai prie širdies); o viduriniąją knygos dalį sudaro meilės istorija ir žydų naikinimas karo metu - tik dėl šios dalies ir skaičiau iki galo, nes, kaip turbūt pastebėjot, tai man įdomiausios temos. O perskaičius paskutinį knygos sakinį net susijuokiau - kažkokia nesąmonė. Nors gal tiem, kurie skaitė ar skaitys, tai kaip tik bus kažkokia labai sąmonė. Subjektyvu :)
   Ką dar pastebėjau... Vytenis Rožukas - puikus žodžio meistras, filosofinių idėjų, grožio meno formuotojas (ar perfrazuotojas), tačiau kartais tokios idėjos, pateikiamos kaip neginčijami faktai, erzindavo, kartais atrodydavo absurdiškos, o kartais buvo visai ne laiku ir ne vietoj.

             Nors buvo labai gražių sakinių konstrukcijų ir labai taiklių minčių

         Tad knyga man tokia...visai nieko, būna ir blogiau :D Išmetus tuos fantastinius ir mistinius svaičiojimus ir išplėtojus viduriniąją žydų IŠgyvenimo istoriją, būtų galima ją įrašyti į mano "geresniųjų" sąrašą. 
         Gaila, kad nebuvau susitikime su autoriumi, kai jis buvo atvykęs į mūsų paskaitą. O gal vis tik ačiū dievui?


                                NAKTIS LISABONOJE

     Skamba fanfaros ir Laura pagaliau skelbia knygą, prie kurios neturi dėl ko prisikabinti. Šis Remarko romanas - viena geriausių mano skaitytų knygų. O kiti autoriaus romanai - būtinųjų perskaityti knygų sąraše. 
    Nors ir pasakojama meilės istorija, bet ne banali, nors gal greičiau tai meilės susigrąžinimo/išsaugojimo istorija. Veiksmas vyksta vėlgi XX a. 5 dešimtmetyje Vokietijoje ir Prancūzijoje. Karo metų įvykiai, žmonių siekis ne tik išgyventi, surasti prarastus žmones ir grąžinti prarastus laikus, bet ir troškimas JAUSTI.
    Įvykiai rutuliojami iš lėto, pasakojama lyg ir švelniai, lyg ir tiesmukai (kiek taip galima papasakoti meilės istoriją). Ir apie šią knygą galiu tikrai pasakyti - gaila, kad tokia trumpa (223 psl.), man dar trūko bent 100 puslapių.

                         Tokie mano atradimai :) O dabar skubu į geriausią Vilniaus metų renginį - Knygų mugę!