Nieko išsamaus šiandieninėje mano knygų apžvalgoje nerasite. O taip gi dėl to, kad abi perskaitytos knygos - faktinės, dokumentinės. Prie faktų nekibsiu, teisybės neieškosiu, nes nemanau, kad mano paieškos bus vaisingos. Aklai tikiu tuo, kas rašoma knygose, - mano silpnoji vieta :D
Lietuvos tremtinių sudarytą knygą baigiau skaityti šiąnakt ir iškart pagalvojau, kad būtent tokios knygos apimties man ir užteko - nei per daug, nei per mažai.
Faktai, kaip galima suprasti iš knygos pavadinimo, pateikiami iš vaikų tremtinių gyvenimo. Tai buvo vaikai, ištremti ten, kur ištisus mėnesius trunka poliarinė žiema, ir ten, kur truputį šilčiau, bet ne geriau.
Kalbama atsigręžiant į praeitį, pateikiant fotografijas, smulkias kasdienybės detales, žemėlapius, iliustracijas, todėl skaityti man buvo dar įdomiau.
Pabaigoje skyriaus visuomet pateikiamas, pavadinkime, gyvenimo apibendrinimas - kaip įvykiai klostėsi grįžus į Lietuvą, kaip buvo stengiamasi IŠgyventi, kuo verčiamasi, kur gyvenama dabar.
Išsamu, jausminga, atvira.
FAKTAI IR ŠYPSENOS
Šis tas linksmesnio ir pozityvesnio :} Aš, kaip didžiausia Čekuolio gerbėja, nepeiksiu, bet subtiliai pateiksiu nepatinkančius dalykus :D Trumpai ir aiškiai: patiko, nes daug politinių situacijų analizavimo, aprašymo, daug įdomių ir negalinčių nestebinti faktų (kurie, atrodo, turėtų būti žinoma) - na, kaip visada. Tačiau tokių įdomybių neatskleisiu. Norite paskaityti - nusipirkite (NE! reklama). Arba ateikit pas mane, mielai paskolinsiu.
O dabar tos "subtilybės"... Patiko viskas, išskyrus tuos skyrius, kuriuos kalbama apie jausmus, išgyvenimus, emocijas, baimes ir etc. Tai, man atrodo, yra labai subjektyvu ir pateikti visa tai kaip neginčijamus faktus - hmm... O po dėstytojos sakinio, kad "Čekuolis kalba kaip pasakų senelis", tai dar labiau krenta į akis.
Vaikai, nesipykit... Gerbkit savo žmoną, nešaukit jai į akis, nusileiskit, išgerkit mėtų arbatos. Na, gal ne taip, bet aš perskaičiau būtent šitaip :D
Turiningo savaitgalio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą