"Bet taip niekada nebus"

 Aš nežinau, kas man yra, aš nežinau, ko aš noriu, aš nežinau, kas man yra, aš nežinau, kasmanyra.
 Man lyg ir liūdna, lyg ir ne, aš lyg ir noriu viską ištrint ir visą gyvenimą pradėt iš naujo, bet lyg ir nenoriu. Aš jaučiuosi nepilnavertiškai ir nežinau dėl ko. Mano visuose frontuose viskas gerai, bet aš nežinau, kas man yra. Liūdna, niūru, bet lyg ir ne. Mąstau tiek daug, bet lyg ir nieko. Viskuo abejoju, bet esu viskuo tikra. Turiu tiek daug naujų pirkinių parodyt, bet ne šiandien. Žinau tik viena - noriu dabar kažko "gilaus", tik neįsivaizduoju, kas tai galėtų būti. Noriu raudono pusiau saldaus vyno - tą tikrai žinau. Tikiuos, PMS.

O buvo tik šuolis per prarają. (Jie manė, kad šokis.)
Tik veidu į duobę žarijų. Bet nieko. Šypsokis.
Tai ką su keistu, nesuvaldomu mano žydėjimu veiksi?
Nes aš - tos vėlyvos saulėgrąžos tavo paveiksluos.

Kada iš manęs jas išskynei, išdeginai, išvogei?
Many kaip dykynėj dabar - taip aitriai geltona ir vieniša...
Bet kertasi virpantys riešai, gyvenimai, vieškeliai.
Ir suskliaudžiu delnus virš tavo galvos - štai pastogė.

Štai mūsų namai, į kuriuos jokie pėdsakai neveda.
Tik pateka mėnuo virš jų. (Ar liepsnojantis veidas?..)
Tylėk. Neišduok. Ir saujoj užspaudžiu kaip grąžą
Iš viso gyvenimo - alkaną bobišką ašarą.

Sidabro apyrankes tyliai nusiimu - antrankius.
Nuoga. Atvira kaip aikščiausia aikštė. Gal tik paukštis
Į žvaigždę ar akmenį - nebesvarbu - šitaip trenkiasi...
Ir man - ar prarasti tave - ar kaip kulką širdin prisišaukti. (O. B.)