Sukišt pirštus į drėgną molį,

Augint apatijos krūmokšnius ir...Užgniaužt.

Nebyliai šaukt, nusukusi akis į tolį,

Nors viskas neskaudu, neliūdna - čia tik molis.

Tu mano sterblėje nerasi norų,

O burnoje - vien tik kartus degtinės skonis;

Nešauksiu ilgesiu, pykčiu - tiktai agonija;

Gal mano slenkstis - Tavo guolis?

Aš neklumpu - tiktai užkliūnu.

Juk man nereik, neprivalau aš,

Dusėt pasauliu, mirt Tavim;

Išdegink man akis, pasauli mielas,

Panirt man leisk į glitų molį.