"Aš tikiu tavimi kaip ir tavo tyla aš tikiu"
Mano grupiokas rašo labai reiškiančią poeziją:

dar ištark tu man carpe diem
paskutinį kaip pirmą kartą
po lietaus mes visi rūdijam
tarsi raktai nuo rojaus vartų


po lietaus mes visi panašūs
į raišus balandžius (jie šoka)
laukiam laiško kurį dar rašo
(ir poryt tik įdės į voką)


ir mes jaučiamės kaip ir atrodom
bet geriau pagalvojus būčiau
kiek anksčiau pasiėmęs žodį
nuo garuojančių lūpų kampučių


ir sugrįžęs atgal į tylą
ir nereiktų sakyti nieko
nei matyt nei žinot kaip skyla
šitos liūtys. dabar belieka


tik kramsnoti dražė (tą pačią
iš dėželės su užrašu dūžtama)
dantyse juodos skylės plečias
tai labai panašu į tuštumą (V.B.)