"Tu taip toli, kad pasenau. Gal naktimis girdi, kaip meldžiuosi tau"
Aušrele, neskaityk.

Koncertas buvo "Osam" - Gyčio muzika ir taip ramina, o dar su simfoniniu orkestru ir berniukų choru "Dagilėlis" - išvis. Po pirmų akordų, neperdedu, sudiegė ir suvirpėjo širdis. O ir naujos dainos ne tokios jau ir popsinės, žinoma, ne visos. 
Kaip pats Gytis sakė, geras koncertas yra tas, po kurio žiūrovai kuždasi, kad trūko dar vienos dainos. Būtent toks jis ir buvo. Užvedantis, bet kartu ir užliūliuojantis, ne trumpas (truko daugiau nei 2 valandas) ir paveikiantis. Išeini ir galvoji: po velnių, kaip gerai buvo, noriu dar. Bet daugiau nereikia, nebanalinkim tikrų dalykų. O Paškevičių geriausiai apibūdino M: lietuviškasis Stingas. Aha, aha. Nėra nei ką pridėt, nei ką atimt. Drąsiai duodu 10 iš 10.


Neraudonuodama sakau, kad esu iš tų, kurie laikosi įsikibę praeities (koncertų/spektaklių bilietų nesaugau, bet nuotraukas visada). Gal ir ne sentimentaliai, bet jausmingai (ne, tai reiškia ne tą patį). Todėl tas jausmas, kai įrašai "reiškiančias" nuotraukas į cd, ištrini iš pc, nes "geriau nematyt", o po pusės metų cd randi sulūžusį, prilygsta... praeities pratrynimui. Žinoma, viskas lieka atminty, bet ne taip. Po to nesinori net džiaugtis vakarykščiais pirkiniais.

                            (Marijampolės second hand'as - 1 Lt)

                           ("Aprangos galerija" - 89 Lt)


                  Ir nauja kasmėnesinė "obsession". Laimė tik už 7.99 Lt