Rudenį reikia įkvėpti...

     Kartais atrodo, kad aš augu ne mėnesiais, o dienomis. O gal tobulėju. O gal ir keičiuosi. Greičiausiai. Aš visada bijojau pokyčių, kad ir kaip jų troškau. O ruduo toks laikas, kai atsisuki į save, nors save su savim visuomet ir nešiuojuos. Ir tik tada supranti, kad taip retai tai darai. Retai mąstai vis pozityviau ir pozityviau. Retai galvoji, kad esi laiminga čia ir dabar. "Iš esmės laimė priklauso nuo to, kokie žmonės jūs esate - ne nuo vietos, kurioje gyvenate" (O. Mandino). Ir žinote ką? Vidiniai pokyčiai, kurių bijojau kaip asmenybės ir individualumo praradimo, kartais tau pasirodo tiesiog kitu kampu - kaip trikdžiai. Kantrybė, atvirumas, pakantumas, supratimas ir šypsena. Su visu tuo mokausi gyventi ir jaučiu, kad AUGU. PAAUGAM vis. Ir su kiekvienu mėnesiu vis ramiau. Vis daugiau tikslų užsibrėžtų, svajonių išsikeltų, o ir jų nepasiekimas nebaugina - išmintingi žmonės sako, kad ta visų taip trokštama svajonių pasiekimo diena neprilygsta kelionei, kurią nueiname iki jų. 
    Ir toji mano didžiausia vertybe laikoma vidinė ramybė, žinau, neegzistuoja. Nes ne tokiam pasauly gyvenam. Ją greičiau reikėtų pavadinti vidiniu pasitenkinimu. Arba nusiraminimu, numatytų tikslų pasiekimu, svajonių laikymu rankose, žmogaus apkabinimu.
    Rudenį reikia įkvėpti einant į darbą. Lipant į autobusą. Perkant pieną. Einant pasivaikščioti pajūriu. Naktiniame mieste. Ir net vakarais namuose prie užtrauktų užuolaidų. Jį reikia užuosti. Juo reikia gyventi. Ir tada būna gera. Nors ir be jo be galo ramu. Čia mano laikas. Visais odos lopinėliais jaučiu, kiekvieną arbatos gurkšnį gerdama užuodžiu, prieš užmigdama girdžiu savo žmogaus šiltus žodžius ir lietų už lango. Nieko, atrodo, negali būti geriau.

"Pakalbėk man ką nors. Visą naktį, atrodo, klausyčiau.
Kai nutyla dangus ir įsirežia Vilniaus pašvaistės.
Kai išardom vienatvę užsimerkdami plyta po plytos,
Kai pamirštama lošt, bet iš naujo išmokstama žaisti." D.K.
                                                                                                                    Ir vėl surudenėjau :}