Žiema į mano širdį šiemet atėjo kelyje Klaipėda - Tauragė. Taip jaukiai, maloniai ir tyliai įtipeno, kol aš laukiau jos ir tikėjausi, kad ateis garsiai besibelsdama į duris.
Pasirodo, ji šiemet kitokia. Ir labai kitokia. Pirma kitokia žiema ir kitoks švenčių laukimas per keturis metus. Pirmas kitoks laiko planavimas per apskritai visą gyvenimą.
Aš LABAI. LABAI drąsiai sakau, kad esu LAIMINGA ten, kur esu. Ten, su kuo esu. Be jokių išimčių. Esu protingai laiminga :)
Ir jau užuodžiu žiemą puošdama mūsų mažus ir laikinus namučius, pakuodama dovanas, žiūrėdama filmą ir atsirėmus į mylimo petį, valgydama mandarinus, lipdama šaltą rytą į automobilį ir važiuodama per pažliugusius kelius į darbą miestu, kurį jau pažįstu.
Nors meluoju - yra vienas "bet". BET aš visų taip stipriai pasiilgstu. Ir geras tas pasiilgimas, malonus. Nes ne itin dažnai toks jausmas aplanko.
Buvau pasiilgus tavo įrašų ir labai knietėjo sužinoti, kaip laikaisi :) Džiugu, jog jautiesi laiminga ;))
AtsakytiPanaikintiKaip jaukuuu, jauku, net pavogsiu idėjų :)
AtsakytiPanaikinti