Vakaroti literatūriškai
Ir pėsčias pareisiu iš Jūrmalos
nors būtų ir tūkstantis jūrmylių
nelyginant paukštis parlėksiu
dangum tavimi įelektrintu
net jūra pajuodo prie Dubultų
visi jau vasarnamiuos sugulė
tik aš vis bėgu ir bėgau
juodais geležinkelio bėgiais
ir viskas taip paprasta paprasta
lyg bėgčiau ir bėgčiau į prarasta
ir vaškas nuo įtampos lydosi
tekėdamas žvaigždžių žvakidėmis (A.A.J.)
Su A buvom A.A.Jonyno poezijos vakare. Išvada - geriau mintis jam dėstyti tyliai :D Iš tikrųjų man poezijos vakarai yra kažkas toookio. Visada ramu viduj būna, visada jaučiuosi savimi ten sėdėdama. Anksčiau tiek daug rašiau, o dabar. Tylu. Nes gerai man, gerai. Todėl turbūt ir pasakiau sau kartą, kad "pasiilgau savęs", tokios savęs. Jei norinčių būtų, paviešinčiau savo, kaip aš vadinu, prozišką "poeziją", o šiaip nedrįstu... :} Tai dalinuosi svetima išmintim.
Vakaro paliūdėjimui - http://www.youtube.com/watch?v=2hdP5yvPzBY&feature=related
Šįkart su antru puodeliu latte rankoj.
Ramaus Jums vakaro, moterys.

Norinčių yra, nesislėpk.
AtsakytiPanaikintiNa, gal kada :}
AtsakytiPanaikinti