Vakaroti literatūriškai

                
Ir pėsčias pareisiu iš Jūrmalos
nors būtų ir tūkstantis jūrmylių

nelyginant paukštis parlėksiu
dangum tavimi įelektrintu

net jūra pajuodo prie Dubultų
visi jau vasarnamiuos sugulė

tik aš vis bėgu ir bėgau
juodais geležinkelio bėgiais

ir viskas taip paprasta paprasta
lyg bėgčiau ir bėgčiau į prarasta

ir vaškas nuo įtampos lydosi
tekėdamas žvaigždžių žvakidėmis (A.A.J.)                                        
 Su A buvom A.A.Jonyno poezijos vakare. Išvada - geriau mintis jam dėstyti tyliai :D Iš tikrųjų man poezijos vakarai yra kažkas toookio. Visada ramu viduj būna, visada jaučiuosi savimi ten sėdėdama. Anksčiau tiek daug rašiau, o dabar. Tylu. Nes gerai man, gerai. Todėl turbūt ir pasakiau sau kartą, kad "pasiilgau savęs", tokios savęs. Jei norinčių būtų, paviešinčiau savo, kaip aš vadinu, prozišką "poeziją", o šiaip nedrįstu... :} Tai dalinuosi svetima išmintim.
 Vakaro paliūdėjimui - http://www.youtube.com/watch?v=2hdP5yvPzBY&feature=related                      
     
                                Šįkart su antru puodeliu latte rankoj. 
                                          Ramaus Jums vakaro, moterys.