"Leisčiau netgi nebūti,/ jei būtum"

Jaučiu, kad imu suprast, kaip NEreikia gyvent. O šiaip pastaruoju metu intensyviai ieškau darbo, gaunu kvietimus į darbo pokalbius ir skaitauskaitauskaitau. Beliko tik VIENA knyga (B. Radzevičiaus "Priešaušrio vieškeliai" - 500 psl...) ir galėsiu mest į šalį visus savo privalomus perskaityti sąrašus, atsiduot rašto darbų, analizių ir, odievai, kursinio rašymui. O tarp viso to MĖGAUTIS trokštamų perskaityti knygų sąrašu. Jei aš dar sugebu tai daryti - mėgautis. Planuose kol kas trys - A. Čekuolio "Šešios progos numirti", E. Baliutavičiūtės "Rašytojų mūzos" ir J. Banevičiaus "Stalinas. Charakterio studija". 
O šiaip aš labai džiaugiuos, kad turiu žmones, su kuriais galiu vakarais pavėsinėse, parkuose, aikštelėse, automobiliuose valgyti šokoladus, gerti arbatą ar vyną, rūkyti, šnekėtis, juoktis ir verkti. Dėl pastarojo ypač. Žinau, svetimo skausmo nebūna, bet. Bet užtenka kartais pabūt šalia su puodeliu ar smilkstančiu daiktu rankoj. 
     Gero vakaro, moterys. Pasidarykim kakavos.