Spalvoti vaivorykščių tiltai sugriuvo, pranyko. 
Dabar jau ir lietūs – tik lietūs, ir sniegas – 
tik sniegas. 
Ir šildo ne širdys – ugnis paprasčiausia ir 
vynas 
Pigus. O už sienų triukšmingi kaimynai 

Kas vakarą barasi. Verkia kas vakarą vaikas. 
Ir laša vanduo iš sugedusio krano. Ir laikas – 
Sekundžių suma vis mažėjanti. Įmintos mįslės. 
Žiedų jau nelauki – džiaugiesi subrendusiais 
vaisiais. 

Rašai apie meilę – ne pirmąją vaikišką viltį 
(O mano juokingi spalvoti vaivorykščių 
tiltai...), 
Bet tikrą, kasdienišką, taip nepanašią į 
meilę – 
Kai miršti kasnakt ir kas rytą prisikeli tyliai (O.B.)